2018 m. kovo 11 d., sekmadienis

Palyginti nesulyginamus

Užrašai iš Amerikos (JAV).
Tekstas ne tik tiems, kam dar liko kukurūzų spragėsių nuo praeito mano pasakojimo. Skubu pritraukti prie ekrano ir vėl. Šis tekstas gal nebus tiek intriguojantis kaip pirmieji du, bet kaip gi nepasilyginsi savojo ... skubios pagalbos skyriaus su  ... amerikietišku! 
Neteisingoms interpretacijoms užbėgti už akių, nedelsdamas informuoju, kad kol kas mačiau tik du amerikietiškuosius skubios pagalbos skyrius (eilėje laukia dar bent du). Taip pat ligoninė, kurioje atlieku praktiką - viena iš tinklinių privataus kapitalo ligoninių, todėl iš pažiūros situacija gali atrodyti per daug gera (arba kaip tik ne - verslininkai juk itin preciziškai skaičiuoja kas apsimoka ir neša pelną, ir kas neapsimoka, o kai kurios valstybės yra tiesiog turtingos). Šie du faktai atskleidžia nepatogią tiesą, kad nemačiau likusių ~3998 JAV ligoninių skubios pagalbos skyrių... Todėl tikrai čia kalba ir rašo ne ekspertas.

Taigi mano laikinųjų namų - gerųjų ir maloningųjų samariečių ligoninės skubios pagalbos skyriuje yra 45 apžiūros kambariai. Jie nėra dedikuoti jokiems kitiems konkretiems gydytojams specialistams. Apžiūros kambariai kaip ir priklauso skirti apžiūrai ir gydymui. Juose pacientus lanko skubiosios medicinos gydytojai. Kambariai vienas nuo kito šiek tiek skiriasi, nes įprasta, kad skubios pagalbos skyriaus pacientai yra patys įvairiausi ir reikalauja įvairių resursų, kurių sudėti į vieną kambarį neįmanoma. Vienuose kambariuose yra įranga ir priemonės apžiūrėti akis, ausis, ginekologinius parodymus ir kt., yra dekontaminacijos patalpa, kambarys izoliacijai (tiek užkrėstiems ar užterštiems arba agresyviems psichiatriniams pacientams), yra su vaizdo kameromis, taip pat yra itin erdvus, puikiai įrengtas ir aprūpintas traumatologinių procedūrų kambarėlis, žinoma yra ir keli intensyvesnės terapijos kambariai, kuriuos galima greitai transformuoti į intensyvios terapijos palatas, bet nuolatos veikiančios intensyvios terapijos palatos nėra. Stebėjimo skyrelis yra kiek atskirtas ir norint ten patekti, pacientui reikia pasistengti...
Dar trys kambariai, išsidėstę prie pat laukimo salės – triažui atlikti, kai fazė 1 (lyriškai vadinama "pull until full") keičiama į fazę 2. Kaip tai atrodo?
Kol „įjungta“ pirmoji fazė – pacientai ateina prie langelio, pasako vardą, pavardę ir gimimo datą bei kreipimosi priežastį, užregistruojami ir visai netrukus palydimi į laisvą apžiūros kambarį, jame išmatuojami gyvybiniai rodikliai („atliekamas“ triažas) ir pacientas atsako į keletą bendrų klausimų (apie keliones į užsienį, ar jo neskriaudžia sutuoktinis bei kiti namiškiai, ar neturi suicidinių ketinimų ir pan.). Jei/kai atvyksta šiek tiek daugiau stabilių pacientų su minimaliais skundais – jie dar šiek tiek pamarinuojami laukiamajame ir vienas po kito palydimi į apžiūros kambarius, bet jei pacientų ateina ženklesnis skaičius (pvz., į ligoninės stotelę atvažiavus autobusui) ir jų būklės kelia įtarimų registratorei – tuomet jungiama antroji fazė (tai pranešama visam SPS per garsiakalbį), pradedamas tikrasis triažas šiuose trijuose kambariuose ir tuomet sunkesnės būklės pacientai įgyja pirmenybę apžiūros kambariui gauti. 

P.S. – GMP atvažiuoja prie kitų SPS durų ir jų atvežti pacientai visuomet turi pirmenybę, nes jie neabejotinai būna sunkesnės būklės arba įtartinesni. Daugiau apie amerikietiškąją GMP – išsamiau aprašyti bus kitame įraše. 


Personalizacija (nuo angl. žodžio "staffing")

Vienu metu dirba trys skubiosios medicinos gydytojai. Darbo laikas per dieną – 8 valandos (pavyzdžiui, 7-15 val., 15-23 val., 23-7 val. - ir panašios variacijos, ne visi vienu metu ateina ir išeina). Dieninių pamainų gydytojams sekasi labiau – dažnai jie turi vieną arba du asistentus – išmaniuosius slaugytojus (angl. midlevel practicioner, physician asistant, advanced practice clinician). Lietuvoje šių asistentų šiuo metu nėra – turime arba gydytoją arba slaugytoją, tarpinio varianto nėra, bet greitai žada būti. Beveik kasdien susiduriu su užklumpančiu jausmu, kad slaugytoja čia dirba tai, ką Lietuvoje dirba gydytojas, o gydytojas čia dirba tai, ką Lietuvoje - skyriaus vedėjas + kelionių ligoninėje organizatorius + vadybininkas + dar keleto, kartais neatpažįstamų, veiklų atlikėjas. 

Slaugytojų pamaina dažniausiai trunka 12 valandų. Viena slaugytoja yra pamainos vyriausioji slaugytoja, kitų slaugytojų tiek, kad viena slaugytoja prižiūrėtų 4 pacientus (4 pacientai yra maždaug keturiuose kambariuose), bet tai nereiškia, kad vienu metu visuomet yra 11 slaugytojų, pavyzdžiui šiuo metu yra slaugytojų trūkumas ir tai kelia daug aistrų, be to slaugytojų skaičius apskaičiuotas pagal srautus - į budėjimus jos ateina skirtingu laiku, skirtingai ir išeina. Pavyzdžiui, eilinė darbo savaitės diena: 
7-9 val. - 7 slaugytojos, 
9-11 val. – 10, 
11-15 val. – 13, 
15-19 val. – 15, 
19-23 val. – 15, 
23-3 val. – 12, 


3-7 val. – 7 slaugytojos. 
Taigi, tam tikru metu atrodo, kad slaugytojų “trūksta”, o kitu – lyg ir per daug. Taip pat tai reiškia, kad darbo laikas baigiasi pačiu įvairiausiu metu. Slaugytojos įpratusios juokauti – ar kas nors dar šalyje gali baigti darbą 3 val. nakties, jei ne slaugytojos? Bet pvz. pamaina 14-23 val., kai kurioms slaugytojoms yra pati tobuliausia - ateini į darbą išsimiegojęs, atlikęs ryto užduotis namuose, o po darbo grįžti namo ir eini “miegoti su normaliais žmonėmis” - tai reiškia, visiems žmonėms skirtu miegoti laiku.

Slaugytojos įpratusios greitai persiorientuoti ten, kur reikia pagalbos – kaip jau rašiau apie “kodinę” situaciją ("code blue") – ji pritraukia visai nemažai slaugytojų, todėl tikrai niekada niekam (artimiesiems, kitiems pacientams, administracijai) nekyla abejonių, kad tokie sunkūs ligoniai ir “kodiniai” įvykiai sunaudoja labai daug personalo, įrangos, priemonių bei laiko išteklių ir labai sulėtina SPS darbą. Susiskaičiavus kokie srautai tavo skubios pagalbos skyriuje paaiškėja, kad slaugytojų reikia tikrai daug...


Na ir vyšnių armagedonas ant torto – keleto specialistų nuolatinis buvimas skubios pagalbos skyriuje. Lietuvoje jų kol kas nėra nė kvapo, tai - respiratory therapist, psych intake specialist, pharmacist, social worker, care manager, ED technician. Specialiai neverčiu jų pareigų pavadinimų. Tai nereiškia, kad Lietuvoje jų atliekamų darbų nėra ar kad mes jų neatliekame - tuos darbus atlieka tik trys darbuotojai - gydytojas, slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas (trys barbės devyndarbės). Apie juos plačiau ir ką jie veikia – kitame įraše.
Tai tiek šiam kartui.